Įsitaisyk patogiai,
Ar tai būtų sėdima ar gulima pozicija.
Pasisteng pratiesinti stuburą,
Kaklą ir atpalaiduok rankas.
Pajausk paviršiu,
Kuris yra po tavimi,
Ir visą erdvę,
Kuri yra aplinktave.
Užsimerk,
Pajausk savo kūno svorį,
Pajausk savo kojas,
Klubus,
Pilvą,
Krutinę,
Rankas,
Kaklą,
Galvą.
Giliai įkvėpk per nosį,
Ir giliai atsidusk,
Įkvėpk į pilvos rytį,
Įkvėpk šią tyrą lengvą energiją įplaučius.
Ir dar kartą giliai ir ramiai iškvėpk per burną,
Iškvėpk įtampą,
Stresą ir nerimą.
Dar kartą giliai įkvėpk,
Ir su kiekvienu iškvėpimu pajaus kaip giliai atsipalaiduoji.
Įsivaizduok save,
Stovinčią gražioje,
Žydinčioje pievoje,
Joje pilna ryškiausių gėlių,
Saulė maloniai šildo,
Ir tu jauti,
Kad tavo visas kūnas darosi po truputėlį šiltesnis.
Pajaus kvėsia ir dregna žolės kontrasta po savo pėdomis.
Apsidairius aplink visą pievą,
Pamatai tankų miško.
Iš lėto pradėk eiti link šio miško,
Galbūt pradėsi jausti net miško alsuojančią energiją.
Ir su kiekvienu žingsniu vis labiau ir labiau susiesi save su žeme,
Augalais ir gėlėmis,
Kurios tave supa.
Pabandyk pajausti net orą,
Kuriuo akvepuoji.
Tu jautiesi harmonijoje sugamta.
Eidama į mišką,
Pamatai taką,
Kuris veda į miško glūdumą.
Čia žemė jaučiasi dregnesnė ir visesnė nei saulės užlieta pieva.
Tačiau nors ir miškas yra pavėsėje,
Tu vis tiek jautiesi šiltą,
Ramy ir saugį.
Pažvelgus tolyn,
Tu pastebi didelį medį,
Kuris išsiskiria iš kitų gyrioje esančių medžių,
O jo energija yra tokia pastebima.
Atrodo,
Kad jį persiduoda tiesiai į tavo kūną.
Prieik prie medžio,
Uždėk ranką ant jo kamienų ir pabandyk pajausti šį ryšį,
Tarsi tu būtum namuose.
Tu myli šį medį ir šis medis myli tave.
Tu pastebi nemažas duris kamienų centre,
Atidaryk jas ir jeik vidun.
Ta kimirka,
Kai įžengi vidun,
Tu iš karto pajuti,
Kad pradedi susilieti su šiuo medžiu.
Tu leidi savo atsipalaiduoti,
Žinodama,
Kad gali bet kada grįžti į savo kūną.
Tavo rankos pakyla į viršų ir siekia lik medžio šakų,
Jos patenka į kiekvieną šakelę,
Į kiekvieną lapą.
Tavo kūną susilieja su medžiu kamienu ir tu jauti,
Kaip medžio gyvybinė energija patenka į tavo visą skūnę esančias lasteles.
Tavo kojos ir pėdos susilieja su medžio šaknymis ir tu pajuti,
Kaip tavo visas skūnas susijungia su žeme ir patampa jos dalimi.
Tavo intuicija jaučia medžio išminti ir grožę.
Tu leidi savo mėgutis šią stiprą miško energiją.
Leidi savo tiesiog būti.
Pajausk šią žemę,
Orą,
Šiame miške gyvenančius gyvūnus,
Vapščius ir paukščius.
Pajausk,
Kaip šis didingas medus kveipuoja.
Giliai įkvepia per kiekvieną lapelį ir iškvepia tyrą orą į mišką ir dar tolyn už miško ribų.
Pajausk pulsą,
Miško širdies ritmą,
Žemę,
Orą ir visą magišką miško energiją,
Ramybės jausmą.
Apie ką plaka tavo širdis šiandien,
Kai būsi pasiruošęs?
Padekok medžiai už tai,
Kad jis įsileido tave vidum.
Padekok už jo meilę ir saugumo jausmą.
Iš lėto tu pradedi jausti,
Kaip pamožu grįžti į savo kūną,
Tačiau pasisteng išlaikyti šį ryšį su medžiu,
Žeme ir visu tave supančiu mišku.
Iš lėto atidaryk medžio kamieno duris ir sugrįžk atgal į mišką.
Tu dar kartą užtedi ranką ant šio medžio žievės ir trumpam sustoji bent akimirkai pasikrauti miško energijos priešgrįžtant į saulės nušviestą pievą.
Grįžki pievą.
Iš lėto atsisiesk ir užsimerk.
Laisk saug šiek tiek pabūti su šiais pojčiais.
Išjausk šią gilia ramybę savo širdyje.
Ir vėl iš lėto pajausk savo kvepavimą.
Pajausk erdvę,
Kurioje esi.
Tu sugrįžti į savo kūną,
Sugrįžti į šią akimirką.
Tu susigražinai dalelę savęs,
Jauti daugiau erdvė savo širdyje,
Sugrįžti žvalesnė ir giliai pailsėjusi.
Ja yra noras iš lėto pratem kūną ir komed būsi pasiruošus.
Atmerk akis.
