Ramiam miegui ir atsipalaidavimui

Atsipalaiduok ir pasinerk į gilų, ramų miegą

Ši vedama meditacija sukurta tam, kad padėtų tau paleisti dienos įtampą, nuraminti mintis ir pasiruošti giliam, atpalaiduojančiam poilsiui. Klausyk šios meditacijos kiekvieną vakarą prieš miegą ir pajusk, kaip tavo kūnas ir protas natūraliai panyra į ramybę.

Šioje meditacijoje tavęs laukia:Lėtas ir raminantis kvėpavimas. Visą kūną atpalaiduojanti vizualizacija. Švelni, saugi ir šilta ramybės būsena. Sklandi kelionė į gilų, atstatantį miegą

Kaip naudoti šią meditaciją? Atsigulk į patogią vietą ir užmerk akis. Klausyk mano balso ir leisk sau tiesiog būti. Jei mintys klaidžioja – tai natūralu. Tiesiog grįžk prie kvėpavimo ir atsipalaidavimo pojūčio. Leisk sapnams ateiti lengvai ir natūraliai.

Paversk šią meditaciją savo vakaro ritualo dalimi! Klausydamas jos kas vakarą, pastebėsi, kaip užmigti tampa lengviau, o ryte atsibundi pailsėjęs ir atsigavęs.

Transcript

Labas. Ačiū, Kad pasirinkai mano balsą būti tavo vedliu. Jis įtaisyk patogiai. Gali atsigulti ar patogiai atsiremiti. Pajusk, Kaip tavo kūnas randa vieta, Kurioje jaučiuosi saugus, Pasiruošę spoilius. Užmerk akies. Leisk pasaulio į tylį įnutolti. Nebereikia niekur skubėti, Nieko siekti, Nieko daryti. Dabar esi tik čia. Šioje rameje, Švilnioje akimirkoje. Atkreipk dėmesį į savo kvepadiną. Nekeisk jo. Tiesiog stebėk. Kvėk. Ir iškvėk. Įkvėk. Ir iškvėk. Pajusk, Kaip oras įeina į tavo plaučius ir švelniai juos paliek. Kiekvienas iškvėpimas atneša ramybę. Kiekvienas iškvėpimas paleidžia dienos rūpeščius. Dabar giliai kvėk pronose, Lietai iškvėk proburną. Dar kartą. Su kiekviena iškvėpimu tavo kūnas tampa vis sunkesnis. Vis labiau atsipalaidavęs. Pajusk savo galvos virš. Paleisk įtampą. Kakta tampa lygi. Akis ramos. Lūpos minkštas. Žandikaulis atsipalaiduoja. Tavo kaklas. Jis pamažu atsipalaiduoja. Įtampą tirpsta. Slenka žemyn. Žemyn į pečius. Pečiai nusileidžia. Atsipalaiduoja. Tampa lengvi. Pajusk, Kaip atsipalaiduoja tavo rankas. Nuo pečių iki pirštų galiuk. Lengvumas. Šiluma. Ramybė. Tapar nukreipkdėmes į savo krūtinę. Pajusk, Kaip su kiekvieno įkvepimu į lengvą įpakyla. O su iškvepimu nusileidžia. Pilvas atsipalaiduoja. Švilnus. Lengštas. Laisvas. Nu gara. Pajusk, Kaip jų rendo patodė padėti. Kaip jų jai išsisklaido visa dienos įtampą. Kojos. Jos vis sunkesnis. Vis labiau atsipalaidavusios. Nuo šlaunų iki pat pirštų galiuk. Jos ėlsis. Tavo mintis, Kaip debesis danguje. Jos ateina ir praeina. Bet tu jų nepagauni. Tu tiesiog stebi. Taip gal jos plaukia lengvai. Be pastangų. Tabar įsivaizduok, Kad esi prie ranų vandeno. Galbau tai ežeras. Gal jūras. Vanduo lygus. Tėlus. Jo paviršius atspendi naktinė danga. Tu stovi krantė. O švelnus vėjelis klosto tavo odą. Jauti kaip viskas, Kas nereikalinga. Tyliai nuteka kartu su bangomis. Kiekviena banga atneša vis daugiau ramybės. Vis daugiau ramybės. Tyla. Jie apkabina tave. Jie klosto tavo mintis. Tu girdi tik savo kvepavimą. Savo širdies ritmą. Tyla tave supuoja. Kviečia ilsėtis. Ji šnabžda. Esi saugus. Esi ramus. Gali sauliaisti. Gali paleisti dieną. Dabar, Kai viskas nurimsta, Įsivaizduok, Kaip švelnus auksinis šeitėjimas apgaubia tavo kūną. Jis tarsi lengva, Šiltą antkladį, Kuri tave sauga. Joje viskas, Ko reikia. Ramybė. Švelnumas. Gilus poilsius. Kvepavimas vis lėtesnis. Kūnas vis sunkesnis. Mentys vis ramesnis. Kiekvienas žodis nygsta. Viskas tirpsta ramybėje. Tik lengvas alsavimas. Tik tili gilėjantį ramybę. Toj negilin. Gilin į sapnų švelnumą. Ilsiesi. Poilsius gydo tave. Rytoj pabūsiu poilsėjas, Atsigavęs, Pasiruošęs naujai dienai. Dabar tiesiog leisk savo užmigti.