Labas.
Ačiū,
Kad pasirinkai mano balsą būti tavo meditacijos vedliu.
Atsiesk patogiai,
Kad kūnas galėtų visiškai atsipalaiduoti,
Bes tuburas išliktų tiesus.
Pajausk stabilų pagrindą po savimi,
Kuris leidžia jaustis visiškai saugiai ir dar labiau atsipalaiduoti.
Pajausk savo kvėpavimą.
Kaip gera,
Kai oras savaime,
Gejotių pastangų natūraliai įtekai tavo plaučius ir iš jų išteka.
Kaip lengva ir malonu kvėpuoti.
Nuskenok visą kūną mintimis nuo viršų galve iki kojų perštų galiukų.
Ar niekur neliko įtampos?
Gal kažkuria kūno dalį galėtum dar labiau atpalaiduoti?
Vizualizuok,
Kaip įkvėpdamas nusinti grįno oro gurkšnį įtemptą vietą ir iškvėpiant jį visiškai ir absoliučiai atsipalaiduoja.
Pajausk erdvę,
Kurią tavo kūnas užima kambarija.
Pajausk savo kūno tūrį erdvėje.
Ar gali patirti erdvę aplink savo kūną?
Tu įkvėpi,
O įškvėpiant tavo kūno erdvė tarsi išsiplėčia,
Susilieja su erdve aplinktebe.
Tavo kūnas visiškai atpalaiduotas ir įmijausti,
Kai pamažu atsipalaiduoja ir mindis tavo galvoje.
Jaus lengvai atplaukia ir pamažu nuplaukia tolin.
Tarsi maži debesėliai gedrame danguje tavo protas,
Tavo sąmonė yra giedras ryškiai mėlinas dangus,
Kurio netrikdo jokie debesis.
Dabar tau nereikia būti niekur kitur.
Tik čia.
Svarbi tik šia kemirka,
Nes ji yra tikra.
Nei prisiminimui apie praeitį,
Nei ateityjas planai šiuo metu tau visiškai nesvarbus.
Leidi savo būti čia ir dabar.
Ištirpti šioje kemirkoje.
Atsipalaiduoja tavo jausmai ir emocijos.
Jauti savę tikrą,
O ne tą,
Kuris tikrėguoja į aplinkos situacijas.
Veiktis,
Liudiesys,
Kėda,
Kaltė,
Euforija ir smalsumas dabar miega,
Visiškai tavęs nejaudindami.
Leisdami tau absoliučiai atsipalaiduoti.
Dabar vizualizuo kalną.
Tai gali būti konkretus,
Tau pažįstamas kalnas iš prisiminimų.
Galbūt kalnas,
Kurį jau matėi nuotraukoje ar filme.
Gal tiesiog neegzistuojantis,
Tik tavo vaizduotės sukurtas kalnas.
Koks yra šis kalnas?
Aiškiai pamatėk jo dėdė,
Statų šlaitumo,
Viršūnė ar viršūnės.
Ar ančio kalno yra takų,
Kuriais galima būtų eiti?
Ar teka šaltiniai?
Kokia augmenija?
Ar yra gyvūnų?
Kokie garsai sklinda aplink šį kalną?
Kokie kvapai čia tvyro?
Ką reiškia būti šiuo kalnu?
Pabandyk su juos susitapatinti.
Apatinė tavo gūno dalis,
Tai kalno pagrindas.
Tvirtas,
Stabilus,
Nepajudinamas.
Tavo nugara,
Krūtini,
Pilvas į rankos,
Kalno šlaitai.
Tavo galva,
Kalno viršūnė.
Pajausk save kaip kalna.
Ateina rytas.
Saulės spinduliai pamaža apšviečia viršūnę,
Šlaitus,
Pagrindą.
Tu siedi ramus,
Tvirtas,
Nepajudinamas.
Į dienojus Saulė ryškia į šviečią,
Šildo tave.
Paskuima kauptis debesis,
Prapliumpo lietus,
Kalnas išlieka visiškai ramus ir stabilus.
Nepaveikiamas oro sąliug,
Pakarėjant Saulėj maliaistis,
Užplūstas sutemos,
Pateka mėno,
Suspindžių žvaigždės,
Kalnas ramus,
Atsipalaidavęs,
Nepajudinamas.
Keičiai su metu laikai,
Pavasarį sužalioja šlaitai,
Pasara kepina Saulė,
Rudini šlaitų stalžovėjai,
Žiemą kalną užklojas sniegas,
Gerų oro retkarčiai iščiai užklystas žmonės,
Atskrenda paukščiai,
Išsikuria gyvūnai.
Kalnas visuomet išlieka toks pats,
Ramus,
Stabilus,
Harmoningas ir nepajudinamas.
Kėlės akim ir kastiloje pasimėgau palaimingą kalno būseną,
Pat ir visišką ramybę ir atsipalaidavimą.
Dabar truputį giliau įkvėpkai ir iškvėpkai,
Palengva pajudin kojų pirštus,
Rankų pirštus,
Atmerk akis,
Pasiražykai,
Nešiokis kalno ramybės saviekas dien,
O jos pristigus visuomet galėsi grįžti prie šios meditacijos,
Tegu viskas klojasi lengvai.
