Vidinis balansas po įtemptos dienos

Skirta moteriai, kuri šiuo metu pavargo. Kuriai reikia ne dar vieno patarimo, o tylos. Kvėpavimo. Švelnaus sugrįžimo į save.

Ši meditacija padės:
Nusiraminti po įtemptos dienos ar savaitės
Paleisti emocinę įtampą
Atsikvėpti ir pasijusti saugioje, švelnioje erdvėje
Grįžti į savo kūną, savo kvėpavimą, savo širdį

Ji skirta tau, jei jautiesi pervargusi, praradusi centrą, bet širdyje jauti – kad tau tereikia kelių minučių tikrumo. Be triukšmo. Be spaudimo.

**Meditacija veda moteris link emocinio atsistatymo, švelnumo sau ir ramybės pojūčio.**

Rekomendacijos: Klausykis ramioje aplinkoje. Gali medituoti sėdėdama ar gulėdama. Užsidėk ausines, jei norisi gilesnio patyrimo

Transcript

Sveika.

Jei klausaisi šios meditacijos,

Tikriausiai tavo diena buvo pilna.

Reikalavimų,

Atsakomybių,

Žodžių,

Kurie sklido į tave.

Žingsnių,

Kuriuos žengiai kitų labui.

Dabar tavo laikas.

Šis skvėpavimas – tavo.

Ši tyla – tavo.

Atsisiesk ar atsigulk taip,

Kaip tavo kūnas prašo.

Leisk savo pabūti neproduktyviai.

Leisk savo pabūti tiesiog žmogumi.

Užmerk atės.

Pajausk savo kūno svorę ten,

Kur jis remiasi į žemę.

Yra tavo kūnas ir yra žemė,

Kurie jį laiko.

Įkvėpk švelniai.

Iškvėpk gyliai.

Įkvėpk tai,

Kas lengva.

Iškvėpk viską,

Kas susikaupia.

Leisk skvėpavimui būti banga,

Kuri švelniai nuplauna įtampano tavo pečių.

Kiekvienas iškvėpimas – tarsi leidimas savo atsipalaiduoti.

Dar truputėlį giliau.

Niekur neskubėk.

Nieko neieškok.

Tiesiog – kvėpkuok.

Dabar mintimis pereik per savo kūną.

Pradėk nuo kaktos,

Leisk ją įsuminkštėti.

Pajausk šiandien galius.

Ar jie įtempti?

Palais.

Pečiai.

Ar jie šiek tiek pakilia?

Tegu leidžiasi.

Rangos ilsis.

Krūtinėlė tai kyla ir leidžiasi.

Pilvas minkštas.

Dubu atsipalaidaras.

Šlaunis.

Blauzdos.

Pėdos.

Viskas ilsis.

Leisk savo kūnai kalbėti be žodžių.

Jo kalba – pojūtas.

Pulsas.

Vibracija.

Tu nieko neturi daryti.

Tik jausti.

Pabandykisi vaizduoti save stovinčią vidury miesto šurmulio.

Visi reikalai,

Garsai,

Prašymai,

Žinutės,

Susitikėmai aplink tave.

Ir tu šio triukšmo centre.

O dabar žengs žingsni atgal.

Dar vieną.

Ir dar.

Leisk šiam pasaulio triukšmų įlikti toliau.

Tu eini į savo tylos zoną.

Ten,

Kur nereikia reaguoti.

Kur nereikia būti stipriai.

Kur tiesok esi.

Tavo erdvė.

Tavo tyla.

Tavo kvepavimas.

Užtiek ranką ant širdies.

Tyliai paklausk savęs.

Ko man šiandien tikrai reikia?

Ne to,

Ko laukia giti.

Ne to,

Ką turėtum.

Ko tau reikia?

Pabūksiu šiuo klausimu.

Neieško greito atsadimu.

Tavo širdis švelni,

Bet išmintinga.

Jį kalba ne balsu,

O jausmu.

Gal tai ramybė?

Gal tai atjūta savo?

Gal eidimas verkti?

Ar šipsuotis?

Ar nieko nejausti?

Visa,

Ką jūti,

Yra gerai.

Dabar,

Kai tavo kūnas nurimo,

O širdis atsiveria,

Pakviesk intenciją savo.

Gali jie tyliai ištartymintise?

Pavyzdžiui,

Šiandien rankuosi būti švelni savo.

Leidžiu savo būtinio tubulą ir vis tiek verta.

Grįžtų į save.

Be spaudimu.

Be skubėjimu.

Ištarktai,

Lik pažadą savo.

Lik apkabinimą savo.

Lietai pradė grįžti į aplinką.

Pajaus kambarį.

Kūno konturus.

Savo kvepadumą.

Gali nusišipsoti savo.

Gali padėkoti savo.

Gali žinoti,

Kad tavo būvimas čia ir dabar jau buvo pakankamas.

Kai būsi pasiruošusi,

Atsimerk,

Viso,

Ko tau reikia,

Jau yra tavo viduje.

Ir tu visada gali sugrįžti čia,

Į save.